Ieva be Adomo

Na taip. Likime,
jau ne kartą,
parodydamas į tave pirštu,
sakiau:
esu tau nusidėjęs,
kad esu.
Bet būtų keista,
jei norėčiau
kažkur kitur kitaip pabūti be tavęs —
praeit pro moterį tartum bažnyčią
ir nežinot, jog ne šventieji lipdo puodus.
Išmokęs pragyventi begalybę metų,
dedu į dvasią nemeluotą žodį:
O Moterie,
mano Lemtis neleidžia būti tau šventove. 

Ir kaip pradžių pradžioj
kantrus ir išmintingas vaikščioju po Dievo sodus,
tikėdamas sutikti Ievą be Adomo.