NEPATIKO [apie "Priešaušrį Jono ir Marės Grigų sodyboje"]
2012-01-06 04:07
omnia mea Šis tekstas – spąstai, vidinis mano skaitytojas džiugiai apsidairė, ir neradęs antraštėje jokių skiačių, džiugiai nėrė į šilais apžėlusias Dzūkijos kopas.
Smagiai ritomes per pastraipas, kluptelėjome ties atrajojimu – gyvuliui gal ir natūralus veiksmas, bet juk kalba sukasi apie žmogaus mintis? Susitrenkėme smegenis į dialogą: žmonės taip nešneka, prieaušrio magija ėmė tirpti, ir jie staiga ėmė virsti tiesiog personažais.
Visai įdomiai skaičiau apie įvairių formų kaukoles ir džiaugiausi, kad pagaliau tekstas įkandamas, be tos nelemtos radiojkarietos.
Bet kur tau. Buvau grubiai pervažiuotas kaustytais ratais. Lietuva širdy? Antanas Terleckas? Virgilijus Noreika?
Autorius tikrai gali rašyti. Bet folk-džiazas jo plunksnai netinka, lumzdeliais išpučiamas postmodernus rokenrolas sugadina ir melodiją ir garso faktūrą.
2012-01-06 08:33
Pranas Dėkoju, omnia, už kantrybę. Būk drūtas. O mano vaizdiniai korektūroms nepasiduoda.Pas mane neretai ir akmenys kalba. Ir man tai natūralus dalykas. Nieko negyvo nėra ir nėra nieko, kas kažkuo būti negalėtų.
O jeigu mano tokie supratimai yra kvailio supratimai, tai taip ir sakyk. Man juk kur kas lengviau suprasti tai, ką čia pats rašau, negu kad Darvinas, Raimundas ir Pranas atsirado iš beždžionės. Arba, kad Ieva iš Adomo šonkaulio. Vystymosi procesai Visatoje su jos neįtikėčiausiais sprogimais nepaklūsta jokiems standartams.
2012-01-06 08:47
omnia mea Mano. Pas mane. Man.
2012-01-06 09:04
Pranas Norėjai priminti, kad tarp kitų veiklos sričių tau priklauso ir idėjos.
Taigi žinau, skaičiau.
****************************************************
*************************************
Keli atsiliepimai apie "EILĖRAŠČIO SĖJĄ"
FortūnaGerb.Pranai, mielas forumo bičiuli, po švenčių jau kiek laiko, tad turėdama laiko dar kartą paskaičiau Jūsų knygutę. Atidžiai, neskubant, įsigilinant į kiekvieną žodį, sakinį. Rodos, kad viską išgyvenau kartu su Jumis. Labai šauniai rašot, suprantamai,gyvenimiškai. Man labai patiko ,,TIK SAU", ,,RAŠAU" , ,,LAIŠKAI MOTINAI", ,,SAUSIS GIMTADIENYJE", ,,NUO BŪTIES DELNO" ,skirto Aldonai. Jį tiesiog pritaikiau sau Labai gražiai atsiliepiat apie Šklėrius. Kaip supratau, tai gimtinė. Patiko visi ,,RUGPJŪČIO PASKUTINIAI",na, o ,,AHA" ir man labai tinka, nes būna,kad pati su savim kalbuosi...Kiekvienas eilėraštukas savaip įdomus ir savitas, aprašyta ir gamta, ir šventos vietos, ir tai, kas brangiausia. PUIKU! Jei reiktų pasakyt, kad kažką reikia išbraukt,- nerasčiau nė vieno tokio. Aiškiai matosi, kad eiles ne KURIAT, o RAŠOT!
Smalsumo vedama, pasiskaitinėjau apie Jus GOOGLE. Dabar jau žinau, kad esat ne eilinis žmogus! Belieka Jums palinkėt dar daug daug parašyti ir telydi kuo geriausia sveikata! Ačiū už praturtinimą gera poezija!
PranasDėkoju, Fortūna, už gerus žodžius ir palinkėjimus.
Bet daug ko nesitikiu. Taip čia man kužda mano pelėda.
FortūnaBe reikalo, Pranai,kuklinatės.Aš gi rašiau - Jūsų poezija labai puiki! Atrodo, kad kiekvienai žemės pėdai surastas tinkamas geras žodis. O kaimo žmogui tai tikra atgaiva! Rašykit, kol leidžia galimybės, sveikata ir lanko Mūza! Jūsų knygelė dabar ant mano stalo visada, ir kai tik prisėdu, imu į rankas ir skaitau vėl ir vėl. Geras žodis visada randa kelius į širdį. Stiprybės ir išminties Jūsų PELĖDAI!
*********************************
JoanaGerbiamas, ponas Pranai, taip susiklostė tos dienos, kad Jūsų poeziją pradėjau skaityti tik per šventes ir perskaičiau tik mažą dalelytę, nes turėjau svečių ir , kaip nekeista, žmonės, kurie nelabai domisi poezija, labai susidomėjo Jūsų eilėmis, skaitė jas per Kalėdas nepasidalindami, po to marti išsiprašė knygelę išsivešti, šį sekmadienį atveža atgal. Jie netgi prašė padėkoti Jums už tuos posmus, kurie juos giliai sujaudino, linkėjo jums geros sveikatos, ilgų gyvenimo metų ir dar tokių puikių posmų.
O man tai ką perskaičiau pasirodė taip artima ir miela, taip tikroviška, kad kiekvienas eilėraštis pakvipo, kaip motinos kažkada kepta ruginė duona, tik kiekvienas turintis savitą kvapą, kaip ta kasdieninė duonelė - tai ajerų, tai ąžuolo lapų, arba kvepenti žydinčiu rugiu lauku, kai virš lauko plaukioja toks žalsvai gelsvas žiedadulkių debesėlis.
Žodžiu, šita poezija, kaip duona kasdieninė, kuri niekada nenusibosta, nors valgai kasdieną, o diena be jos labai prailgtų ir visos mintys būtų tik apie ją.
Bet dar vienas keistokas sutapimas, dėl ko ilgokai neparašiau savo minčių, tai , kad norėdama parašyti atsiverčiau Jūsų puslapį ir radau eilėraštį apie tą pačią duoną ir nustebau, kodėl man kilo asociacijos su duonelę, bandžiau susivokti, bet kadangi visos knygos atidžiai neperskaičiau, tai lyg ir nedrąsu yra kažkaip rašyti. Bet ta mintis mane niekaip neapleidžia, taigi labai laukiu sekmadienio, kada knyga grįž pas mane ir aš labai atidžiai ją perskaitysiu. Bet tai ką skaičiau, man padarė labai gylų įspūdį, taigi, dar kartą dėkoju ir parašysiu daugiau kai viską permąstysiu ir perskaitysiu. Ačiū.
PranasMan tai, Joana, smagu girdėti, bet savo poeziją vertinu kukliai.
Kitaip neišeina, nes bijausi apsigauti.
Na, o jeigu knygelė kam pasirodytų įdomi, mielai ją padovanočiau. Į pardavimą nei vieno egz. nenunešiau ir nenunešiu. O štai padovanoti man malonu.
Sėkmės Jums geriausios linkiu.
Apie šias aukštumas gal nekalbėkim. 
