Perkūnas griebtų!
Kažkas jau dardina keliu,
O akmenų tiek daug,
Tačiau - nė vieno laisvo.
Kurį tiktai nuo grindinio imu,
Tai – su keliu.
Net nežinau, kaip šią kelionę pavadinti,
Bet vis dėlto:
- Nevenkit, broliai,
Akmeniu daugiau nemesiu.
Jais grįstą kelią susidėjau -
Namo, broleliai, namo
Važiuoju...
tictac_
impulsyviai, gan aštriai perduota mintis ... na tegu šiek tiek ... kasdieniškai gal :) 3+
bitele
...gražiai ir prasmingai "Akmenų daugiau nemesiu. Jais grįstą kelią susidėjau"...
Pranas
Kodėl- liūdnas?
Aš jį perskaitau kaip iš žmogaus gyvenimo knygos ir mano ausims skamba net neblogai arba kasdieniškai.
Belladonna
Na,taip jau liūdnai paskutinis sakinukas...:(
Pranas
Šiandien, byksnele, jau rašiau:
"Ten gi apie žmogaus gyvenimą. Kartais pacituoju Seneką. Taip pat esu citavęs ir:
"Juk klystame laukdami ateityje mirties: didžioji jos dalis jau praeityje, nes prabėgusį gyvenimo tarpsnį valdo mirtis.
Ar reikia bėgti nuo savęs, jeigu žinai, kad neištrūksi.
Taigi, daugiau muzikos!
Ir iš tikrųjų šį eilėraštį skaitau linksmai, nepaisant netgi, kad jis ne koks.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą