2011 m. gruodžio 25 d., sekmadienis

Atleisk...



Dar, regis, liko laiko pasakyti gerą žodį,
bet kaip bebūtų liūdna, o deja,
iš daug darbų,
kuriuos išmokau,
blogiausia sekasi atlikti šį.
Štai ir dabar
nelyg prieš išpažintį
paskutinę,
ir, susikaupęs tyloje:
- Dangau aukščiausias, būt gerai,
kad nors prieš mirtį,
sakydamas tą Žodį, sužinočiau –
girrrrrdi,
paglosto, merkia į ąsotį
ir pilnos lūpos,
šypsena pilna
gėėėėėlių...

O mielas, nuostabus Žmogau,
Atleisk, kad toks nemokša
Tam Žodžiui pasakyti Tau.
******************************************************
---------
Atsiliepė Senamadis

Sapnų sparnai (4)
Iš darbų
Kuriuos gerai išmokau,
Geriausiai sekasi
Atlikti darbą šį...
Pranas.
***
Ramini, guodi,
o danguj
anei debesėlio
ir neaiškūs,
įtartini keliai
po kojom dejuoja
minga mieguistos
mūsų vaizduotės
blunka,
pasikartojančios datos
ir mėnulis
virš namų sėlina
ir užmigt
ligi ryto neduoda.

Bet užeis
naktis
ir užgrius
galingas miegas
kaip sniegas,
ir kaip tai bebūtų keista
rodosi
iš darbų, kuriuos
gerai išmokau -
paglosto širdį
ir merkia, Prano širdį,
kaip rytmečio rasą
į ąsotį
ir ateina
Kalėdų rytas,
kad ir Prano eilėraščiais
pasisotintum.

Ramini, guodi,
o danguje
anei debesėlio,
regis, liko žodis
ir kaip tai bebūtų keista
iš darbų,
kuriuos gerai išmokau
geriausiai sekasi -
nukopijuoti
atlikti darbą šį
ir štai
lyg prieš išpažintį
prieš Naujųjų metų dieną
paskutinę,
o Tėvyne
ir po mėlynu sniegu
kokia tu graži!
2011-12-26 09:05

2011-12-26 09:49 Pranas
Mielas, Žmogau, kodėl beveik niekad su manimi nesutinki?
Bet tai gerai.
Kaip man įprasta- poezijos niekuomet nevertinu pažymiais. O mano 5 visuomet tereiškia, kad ją gerbiu ir gerbiu tuos, kurie prie jos.
5.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą